- prisikūvėti
- prisikūvė́ti kiek gėdytis, drovėtis: Nes yra vieni nusidėjęjie įkietėję, kurie, drąsiai gulėdami nuodėmėse savose, nei Dievo bijos, nei žmonių gėdis ir prikūvis DP280. Nieko neprisikūvėdami anuo mažu vaikeliu …, puolė ant kelių savo MP55. \ kūvėti; nusikūvėti; prisikūvėti; susikūvėti
Dictionary of the Lithuanian Language.